Dictionary of the Lithuanian Language.
pareikti — pareĩkti, ia, pàreikė impers. žr. pareikėti: Labai pàreikė viedro, ir paėmiau Ėr. Pàreikė, ir padarė alaus, pyragų Šts. | refl.: Per dvidešimt metų nereikėjo, o dabar pasìreikė Jrb. reikti; įsireikti; išsireikti; pareikti; prireikti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
perreikėti — intr. impers. 1. baigtis, pereiti norui, reikalui: Lakstė paskum Janę griūdamas, kol perreikėjo, dabar nė kreiva akia nebežiūri Ps. 2. labai reikėti (kartu su nepriešdėline forma): Mumus reik ir perreik antros dalies švento rašto BPII448.… … Dictionary of the Lithuanian Language
prireikėti — prireikėti, prireĩkia, ėjo intr. impers. [K], M atsirasti reikalui, būtinumui, prireikti: Jis pamatė pas piemenį puikų, naują vytinį su botagu, na – jų ir prireikėjo V.Piet. Prireikėjo gaspadoriui kelionėn važiuoti LTR(Slk). Prireikėjo ma[n]… … Dictionary of the Lithuanian Language
reikėti — reikėti, reĩkia, ėjo intr. ppr. impers. 1. H159, K būti reikalui, būtinumui: Nereikia, nėra reikalo SD182. Kur reikia, jie bus kieti, kur reikia, atlaidūs V.Myk Put. Kiek kartų Alaušas kalbėjo, kad nereikia žmonėms meluoti J.Balt. Kas antra… … Dictionary of the Lithuanian Language
sureikėti — sureikėti, sureĩkia, ėjo intr. impers. atsirasti reikalui, būtinumui, prireikti: Sureikė[jo] jam pinigų, nuvedė karvę ir pardav[ė] Arm. reikėti; pareikėti; perreikėti; prireikėti; sureikėti … Dictionary of the Lithuanian Language
